Ar įvertinote vadovą, kaip galimą rizikos veiksnį?

Pavasaris jau ne už kalnų. Kas rytą saulė kyla vis aukščiau ir aukščiau, tačiau kartu su pavasariu atgyja ir darbo rinka. Tie kas stebi darbo rinkos pokyčius tikriausiai paliudys, kad pavasarį suaktyvėja darbuotojų kaita ir šiam reiškiniui didelės įtakos turi metų pradžioje nuvilniję metiniai pokalbiai. 

Vieni palieka darbus, nes jaučiasi motyvuoti siekti aukštumų, kiti - priešingai, nes yra demotyvuoti ir nebemato prasmės, tačiau tiek pirmuoju, tiek antruoju atveju, darbuotojai palieka įmonę, nes jaučiasi nusivylę; nes nebuvo pateisinti jų lūkesčiai; ir ko gero pati svarbiausia priežastis, tai prarastas saugumo pojūtis ir išsiskyręs vertybių supratimas. Jei jūsų įmonėje pastebimas toks reiškinys, pats laikas įvertinti vadovus, kaip galimus rizikos veiksnius.  

Tikriausiai retai, kada susimąstėme, kad vadovas ir jo vadovavimo stilius gali būti apibrėžtas kaip rizikos veiksnys. Visuomenėje vis dar įsigalėjusi nuomonė, kad tik vadovas gali būti teisus, kad tik jo sprendimai yra teisingi ir pan. Tačiau ar tai tikrai yra tiesa???

Anot Vergilijaus (žymaus rašytojo) ”Žmonės kaip muzikos instrumentai: jų skambesio stiprumas priklauso nuo to kas juos paliečia”, taip ir darbe, prieš tampant vadovu, visų pirma turime išmokti juo būti, t. y. išmokti diriguoti orkestrui, nes darbuotojų efektyvumas bus tiesiogiai proporcingas jūsų gebėjimui vadovauti.

 Savo praktikoje sutiktus vadovus skirstau į tris grupes:

 -        Vadovai, kuriems būdingas griežtas vadovavimo stilius. Tokioje komandoje tvyro baimė suklysti, vadovo žodis yra visada aukščiau už bet kokią kitą nuomonę. Bet dažnu atveju komanda daro tik tiek, kad išvengti neigiamų pasekmių. Tokiose komandose būdinga didelė kaita dėl nepasitenkinimo darbu ir padidėjusio streso lygio;

-        Vadovai, siekiantys nuolat viską kontroliuoti. Dažnu atveju kelia aukštus elgesio ir veiklos standartus ir siekia griežtai kontroliuoti visus darbo aspektus, bendravimas paprastai vyksta „iš viršaus į apačią“, o turima informacija naudojama kontrolei. Tokioje komandoje aiškios „žaidimo“ taisyklės, vyrauja mažesnė baimė klysti, bet ji yra.

-        Vadovai, nuoširdžiai besirūpinantys savo komandos nariais, dažnu atveju jiems svarbesnė yra darbuotojų sėkmė. Dirbant su tokiu vadovu išnyksta baimė klysti, nes rodos vadovas supranta, kad sėkmė priklauso nuo darbuotojo motyvacijos ir saugumo pojūčio. Vadovas dažniau laikomas konsultantu, o ne griežtu teisėju ar kontrolieriumi. Vyrauja abipusė pagarba ir pasitikėjimas.

Tikriausiai kiekvienas vadovavimo stilius yra savaip vertingas atsižvelgiant į tam tikras aplinkybes ir situacijas. Tačiau netinkamai pasirinktas vadovavimo stilius, gali būti rizika turinti savo kainą.

Nepriimtina rizika yra tada, kai jaučiamas didelis stresas, apatija, dažnai sergama ar tiesiog nuolatos tvyro bloga nuotaika. Ši rizika identifikuojama, kai vadovas negeba deleguoti užduočių, t. y. kuomet užduotis tiesiog “pakabinama ore” ir laukiama savanorio jai paimti; taip pat kai yra klausomasi, tačiau negirdima; kuomet komanda eina skirtingomis kryptimis, neturėdama bendro tikslo; na ir didžiausia rizika kyla tuomet kai grįžtamasis ryšys kaupiamas juodojoje užrašų knygutėje ir išsakomas tik metinio pokalbio metu. Pastarasis aspektas yra itin pavojingas, nes poveikis gali būti netikėtas, kaip uždelsto veikimo sprogmuo, kuriam suveikus prireiks daug pastangų siekiant suvaldyti situaciją.

Toleruotina rizika yra tada, kai tam tikrais periodais juntamas padidėjęs darbo krūvis, kuris sukelia lengvą įtampą, tačiau neturi neigiamų pasekmių žmogui, o atvirkščiai - juos įkvepia. Ši rizika, gali būti identifikuota, kai atsiranda nenumatytos situacijos, ar tiesiog kai nevyksta darbai taip kaip yra suplanuoti, tačiau vadovas visada suteikia savalaikį grįžtamąjį ryšį tiek teigiamą, tiek neigiamą; na ir svarbiausia kai leidžiama klysti kontroliuojant situaciją bei rodant pasitikėjimą darbuotoju.

Priimtina rizika yra tada, kai darbuotojai jaučiasi saugūs, motyvuoti, kuomet egzistuoja abipusis pasitikėjimas; kuomet identifikuojamos stipriosios darbuotojo pusės ir jos nuolat yra skatinamos. 

Atliekant šiuos rizikos vertinimus praktikoje paprastai yra naudojamos bendro pobūdžio vertinimo anketos, kurios dažnai yra nuvertinamos ir atliekamos vien tik dėl “paukščiuko”, tačiau retai kada įdėmiai įsigilinama į jų rezultatus, todėl galbūt jau laikas į juos pažvelgti atidžiau? Ir prisiminti, kad kiekviename žmoguje slypi neatskleistas potencialas, kurį privalu skatinti ir auginti, dėl didesnės vertės sukūrimo žmogui ir jūsų įmonei.

Motyvacijos ir įkvėpimo linkėdama, 

Vilma

Komentarų nėra

Atsakykite