Kodėl rašytinės darbo instrukcijos neatitinka Y kartos poreikių?

Literatūros šaltiniuose teigiama, kad Y žmonių karta prasidėjo 1984 metais, tai karta užaugusi sparčiai vystantis IT sprendimams, skaitmenizuojantis duomenų srautams ir informacijai. Daugelis tos kartos atstovų užaugo leisdami laiką prie kompiuterinių žaidimų ar socialiniame tinkle. Tačiau tenka pripažinti, kad to laikotarpio informacijos prieinamumo “sprogimas”, turėjo neigiamų pasekmių: šioje kartoje nyksta gebėjimas ilgą laiką koncentruoti dėmesį, be to ilgas naršymas interneto debesyse, telefono pagalba, naikina žmogaus periferinį matymą, ko pasekoje, svarbios rašytinės informacijos suprantamumas dar labiau menksta.
Dėmesio koncentracijos stoka lemia tai, kad ilgos, 5-10 puslapių, darbo instrukcijos tampa neįveikiama misija suprasti: ką turi daryti ir ko iš tavęs yra tikimąsi? Todėl išsamios rašytinės darbo instrukcijos yra būtinos tik darbdaviui, bet ar tai padės apsaugoti Y kartos darbuotoją nuo galimų susižeidimų ir sunkesnių nelaimingų atsitikimų?
Vis labiau įsigalint automatizacijai, iškyla grėsmė, kad reikiamu metu atmintyje neišliks teisingas sprendimas, kokių veiksmų reikia imtis? Todėl, šiandien, aktualu standartines darbo instrukcijas adaptuoti taip, kad būtų suprantamos Y kartos atstovams, t. y. instrukcijos informaciją būtina perteikti algoritmo ar veiksmų sekos pavidalu, kurią žmogus įsimintų ir esant ekstremalioms situacijoms galėtų pritaikyti praktikoje.
Praktikoje, greta naudojamų rašytinių darbo instrukcijų, plačiai paplitusios srauto diagramos (ang. Flowchart), tačiau pastarosios yra sudėtingos, neatitinkančios kongnityvinės ergonomikos principų, t. y. susikertančios rodyklės apsunkina vizualizaciją, veiksmai nurodomi abejose srauto pusėse, jose dažnai pateikiama perteklinė informacija, kas savo ruožtu dar labiau apsunkina jų supratimą.
Rengiant algoritmus Y kartos atstovams, būtina laikytis kognityvinės ergonomikos principų, t. y. informaciją dėstyti aiškia ir tvarkinga schema, būtina išlaikyti algoritmo vientisumą (jokių susikertančių rodyklių!), rekomenduojama rašyti liepiamąja nuosaka (paimk, patikrink, užvesk, važiuok), nes tik taip smegenys supranta kaip nurodymą veikti.
Dar po kelių metų į darbo rinką žengs Z kartos atstovai, kurie yra skaitmenizacijos eros vaikai, ir jeigu šioje kartoje dėmesio koncentravimo įgūdis ir toliau taip sparčiai nyks, tai ko gero ateityje turėsime darbo instrukcijas aprašytas simboliais skaitmeniniuose debesyse, taip kaip urviniai žmonės olose pasakodavo savo istoriją.
Dėkodama už sutelktą dėmesį, Vilma